Tarimo tikslumas gali padėti numatyti skaitymo sunkumų riziką

Net ir dalyvaudami toje pačioje, mokslo įrodymais pagrįstoje skaitymo programoje mokiniai daro nevienodą pažangą. Vieniems pakanka darbo mažoje grupėje, o kitiems reikia dažnesnės, intensyvesnės ir individualizuotos pagalbos.

2026 m. žurnale Annals of Dyslexia paskelbtame tyrime Anna Steenberg Gellert, Dorthe Klint Petersen ir Carsten Elbro nagrinėjo, kurie ankstyvieji gebėjimai geriausiai padeda numatyti vaiko reakciją į skaitymo intervenciją. Ypatingas dėmesys buvo skirtas tarimo tikslumui – gebėjimui taisyklingai ir aiškiai ištarti fonologiškai sudėtingesnius žodžius.

Kaip buvo atliktas tyrimas?

Tyrime dalyvavo 101 pirmos klasės mokinys, kuriam buvo nustatyta padidėjusi disleksijos rizika. Iš jų 68 vaikams danų kalba buvo gimtoji, o 33 mokiniai ją vartojo kaip antrąją kalbą.

Mokiniai dalyvavo intensyvioje 19 savaičių skaitymo programoje. Per šį laikotarpį vyko 76 užsiėmimai – po keturis kartus per savaitę, ne didesnėse kaip penkių vaikų grupėse. Vaikai mokėsi raidės ir garso ryšio, jungti garsus į žodžius, perskaityti trumpus žodžius, juos rašyti ir skaityti specialiai parengtus tekstus.

Prieš pradedant pagalbą buvo vertinamas raidžių pažinimas, raidės ir garso ryšio supratimas, fonologinis suvokimas, žodynas, greitasis įvardijimas, pradiniai dekodavimo gebėjimai ir tarimo tikslumas. Programai pasibaigus tikrintas taisyklingas žodžių bei pseudžodžių skaitymas.

Ką parodė rezultatai?

Svarbiausi skaitymo rezultatų prognostiniai rodikliai buvo fonologinis suvokimas, raidžių pažinimas, raidės ir garso ryšio žinios bei tarimo tikslumas. Raidės ir garso ryšio žinios kartu su tarimo tikslumu gana patikimai padėjo atskirti vaikus, kuriems intervencija buvo pakankamai veiksminga, nuo mokinių, kurių skaitymo pažanga liko nedidelė.

Tarimo tikslumas suteikė papildomos informacijos net ir tada, kai buvo atsižvelgta į kitus skaitymui svarbius gebėjimus. Tai rodo, kad nuolatinės garsų tarimo klaidos gali būti susijusios ne tik su sakytinės kalbos sunkumais, bet ir su nepakankamai tiksliais žodžių garsinės sandaros vaizdiniais. Vaikui gali būti sunkiau išgirsti atskirus garsus, susieti juos su raidėmis ir sujungti į skaitomą žodį.

Kuo šis tyrimas svarbus specialistams?

Tyrimo rezultatai skatina glaudžiau sieti logopedinį ir specialųjį pedagoginį vertinimą. Jei mokinys patiria tarimo sunkumų, naudinga patikrinti ne tik jo artikuliaciją, bet ir gebėjimą:

• atpažinti pirmąjį ir paskutinį žodžio garsą;
• skaidyti žodžius skiemenimis ir garsais;
• sujungti atskirus garsus į žodį;
• susieti garsą su atitinkama raide;
• perskaityti nežinomus žodžius ir pseudžodžius;
• tiksliai pakartoti ilgesnius arba fonologiškai sudėtingesnius žodžius.

Jeigu sunkumų nustatoma keliose srityse, pagalbos nereikėtų atidėti. Mokiniui gali būti skiriami dažnesni individualūs užsiėmimai arba darbas labai mažoje grupėje. Pagalba turėtų apimti tiesioginį ir nuoseklų raidės bei garso ryšio mokymą, garsų analizę ir jungimą, žodžių skaitymą, rašymą bei trumpų tekstų skaitymą. Kartu svarbu reguliariai vertinti pažangą ir pagal rezultatus keisti pagalbos intensyvumą.

Tyrimo ribotumai

Tyrimas atliktas danų kalbos aplinkoje, todėl jo rezultatai negali būti tiesiogiai laikomi lietuvių kalbos diagnostikos normomis. Be to, analizuoti tik intervencijoje dalyvavusių vaikų duomenys, o antrąja kalba kalbančių mokinių grupė buvo nedidelė. Tyrime vertintas ir konkrečios skaitymo programos poveikis, todėl išvadas dar reikėtų patvirtinti kitose šalyse bei kalbinėse aplinkose.

Pabaigai

Nepaisant ribotumų, tyrimas pateikia svarbią praktinę žinią: vertinant disleksijos riziką verta atsižvelgti ne tik į skaitymo ir fonologinio suvokimo rezultatus, bet ir į vaiko tarimo tikslumą. Kelių sričių duomenų derinimas padeda anksčiau atpažinti mokinius, kuriems gali nepakakti įprastos pagalbos, ir laiku parinkti intensyvesnę intervenciją.